išsivadėti

išsivadėti
išsivadė́ti, -ė́ja (išsìvada, išsìvadi Ds, išsìvadžia), -ė́jo 1. DŽ, NdŽ, Jnš, Pš, Dj, Rk, Ds išeiti kvapui, stiprumui: Nepalik neažukišta, kvėpalai išsivadė̃s Š. Išsivadė́jęs alus: pabuvo neužukištas ir išsivadė́jo Krs. Alus greit išsìvada Lnkv. Sumaltos [kavos pupelės], kai neužsuktos, išsìvadžia Sk. Kad kava neišsivadėtų, degina ją sandariuose induose Mš. | prk.: Neprisimena, kad būtų šitaip išsivadėjusi, šitaip suskystėjusi J.Mik. ^ Praeina pavasariai – jaunystė, gyvenimas pralekia, ir lieki tarsi išsivadėjęs šienas J.Paukš. 2. išgaruoti, nieko nebelikti: Neažukišiau buteliuko, tai visas benzinas išsivadė́[jo] Rš. Kaip tas kamparas išsivadėjo Pt. | Išmetėm po keletą burnelių miestely, bet kol parvažiavom, viskas išsivadė́jo (girtumas išnyko) Jnšk. 3. išnykti (ppr. nemaloniam) kvapui, išsivėdinti: Atdarysiu langus, išsivadė̃s viskas DrskŽ. Numaliavotas lopšys teip greit neišsivadė̃s, ir visa gryčia smirdės nuo maliavos Skrb. Atadarai jušką, tai i išsivadė̃s pirkia Švnč. Pažiūrėk, ar išsivadė́jo puodynė Sdk. 4. išpendėti, sukietėti: Išsivadė́jus druska, duona Lz. 5. prk. išnykti, pradingti: Baigias išsivadė́t mano sveikata Lnkv. Jam vėl pasidarė visai gera, silpnumas lyg vadėte išsivadėjo Mš. Visi kiti jausmai išsivadėjo, ir pasiliko tik meilė TS1902,1b. 6. prk. apsilpti: Ot išsivadėjo senis! Kvr. 7. prk. išsiblaivyti: Tada trečią [alaus bokalą] ima duot, tada išsivadė́ja visi [svečiai], atlėsta Kri. \ vadėtis; atsivadėti; išsivadėti; nusivadėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • išsivadėti — vksm. Sumáltos kavõs pupẽlės neuždarýtos išsivadėja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • apstalbti — apstal̃bti, sta ( ia), o (àpstalbė) intr. 1. L, Rtr, Š kiek išsivadėti. | refl.: Alus apsìstalbė Grž. 2. pasidaryti silpnam: Kaži ko tie mūsų viščiukai tokie apstal̃bę – a užlesė ko nors Sdb. stalbti; apstalbti; nustalbti; pastalbti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsivadėti — Š, J.Jabl pasidaryti nestipriam, nudūkti: Alus atsivadėjęs, nebeina an galvą Ėr. Atsivadėjęs alus kaip vanduo – nė kokio stiprumo Lnkv. Netrauk kamščio iš butelio, ba alus atsivadė̃s Prng. vadėtis; atsivadėti; išsivadėti; nusivadėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdunėti — išdunėti, ėja (ìšduna BŽ581), ėjo intr. išsivadėti, nusistelbti: Išdunėję apyniai, nebeturi nė kokio kvapo Jnšk. Toks išdunėjęs šienas, kur tau gyvulys beės! Jnšk. Išdunėjo alus, smagens girtuoklio J. | prk.: Visiškai išdunėję (išaušėliai)… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdvėsti — 1 išdvė̃sti, ìšdvesia, ìšdvėsė intr. 1. SD446, K visiems išstipti: Žąsyčiai ìšdvėsė J. | Baigia visi kopūstai išdvė̃sti (išdžiūti neprigiję) Rm. ║ nugaišti: Ìšdvėsė kumelė Brsl. Bestija iždvėsusyji ... mėšlyne pamesta DP583. 2. menk. numirti… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdvėsti — 2 išdvė̃sti intr. 1. išeiti smarkumui, stiprumui, išsivadėti: Alus visai išdvė̃sęs Paį. 2. išgaišti, išstipti: Į rudenį musios greit išdvė̃sta Rdm. dvėsti; apdvėsti; išdvėsti; nudvėsti; padvėsti; sudvėsti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išdūksoti — intr. išsivadėti, išdūkti: Užkišk uzboną, kad alus neišdūksotų Kp. Benzina tai greit išdūksoja Gg. ^ Kad tu išdūksotum! Ldk. | refl. Mlt: Baikime gerti alų, kad neišsidūksotų Ldk. Uksusas išsidūksojo Dbk. dūksoti; atidūksoti; išdūksoti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškosėti — 1 iškosėti 1. tr. kosint išspjauti: Ligonė (ligonis) iškosėjo geltonas ir kruvinas skreples J. Maniau, kad žarnas iškosėsiu Ėr. Užsikrėsti galima iškosėtais skreplių lašeliais rš. Sekretas kartais užkemša broncho spindį ir iškosimas kaip bronchų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškvošėti — 1. refl. žr. atsikvošėti 1: Kap gavau galvon, vos ne vos po geros adynos išsikvošėjau Sn. 2. intr. iškvošti, apkvailti: Iškvošėjo merga visiškai Ds. Ir aš ant senatvės baigiu iškvošėti, net dienų nebesuskaitau Pn. 3. susenti, iškaršti: Senis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškvėpti — iškvė̃pti, ìškvepia, ìškvėpė tr. 1. K išpūsti orą iš savęs: Iškvepiamasai oras rš. Aš iškvėpiau skanų kvapą nuo savęs BbSir24,20. ^ Guli štai šiandien, gyvybę iškvėpęs (negyvas) rš. 2. prk. pasakyti, ištarti: Ne, – iškvėpė jis. – Ne, ne, ne! rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”